DeGela

Niekas

Niekas

Parėjusi mugė apie Knygas užtvindė feisbuką nupirktų minčių ir jausmų viršeliais ir sąrašais. Iš to džiaugsmo prisiminiau, kad seniai kažką ne į temą rašiau. Ką gi – imu po ranką pasitaikiusį vakarykštį sapną… “True sapnas apie Nieką”.

Neatsargus judesys ir kažką praeityje sugadinau. Staiga jau šiandien ir toje pačioje vietoje atsirado baltai tirštas ir magnetizmu alsuojantis ūkas. Tai – Niekas.

Ne, jis ne iškart tapo Nieku. Smalsumas vertė rengti į jį ekspedicijas, iš kurių niekas negrįždavo, tiesiog skradžiai negrįždavo. Supratę ūko galią nebegrąžinti to, kas duota, jame paguodą (menamą) rasdavo nebenorintys būti čia ir su mumis.

Bandyta ieškoti ir praktinės naudos – jei ten puolę nebegrįžta, tai siunčiam ten visą, kas bjauroja šiapus: buities ir būties šiukšles, nepatogias tiesas ir patirtis.

Bet baimė sulaukti padarinių (nežinia, kada ir kokių) buvo stipresnė: buvo nuspręsta aklinai uždaryti bet kokį priėjimą prie ūko ir “aktyvuoti pasyvaus stebėjimo režimą”. Ūkas tapo duotybe, kuri tiesiog yra ir tiek. Iš dienos į dieną, iš metų į metus niekas nesikeitė. Niekas, visiškai niekas, kuris taip ir tapo Nieku.

Nutylėk tiesą, neturėk savo nuomonės, nuryk tai, kas tau grūdama. Tai saugu ir komfortiška. Niekas tavyje nebeieškos sprendimų ir naudos. Tu tapsi Nieku. Net sau.

Nugara perbėgęs šiurpulys praplėšia akių vokus ir išspjauna mane į brėkštančio ryto tamsą. F**ck, per daug panašumų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *